Indėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.3) (robotas Keičiama: mg:Teratanin'i Amerika |
S Atmestas 78.63.189.244 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) Žyma: Atmesti |
||
(nerodoma 56 tarpinės versijos, sukurtos 28 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{
[[Vaizdas:Native American Chiefs 1865.jpg|thumb|300px|Šiaurės Amerikos indėnai (1865 fotografija)]]
eilutė 6 ⟶ 7:
„Indėno“ (pradedant {{es|indios}}) pavadinimas kilęs iš klaidingos europiečių prielaidos, kad jie atrado [[Indija|Indiją]], o ne naują žemyną – [[Amerika|Ameriką]].
Pagal plačiausiai priimtą versiją didžioji dalis (jei ne visi) indėnų kilę iš [[Sibiras|Sibiro]] tautų, kurios greičiausiai pateko į Šiaurės Ameriką daugiau nei prieš 16 000 metų ir ten pasklido bei
Nors daugelis indėnų genčių iki pat modernių laikų laikėsi [[klajokliai|klajoklinio]] ar pusiau klajoklinio gyvenimo būdo, kitos gentys gyveno nuolatinėse gyvenvietėse ir buvo daugiausia žemdirbiais, o kai kuriuose regionuose sukūrė [[Valstybė|valstybes]] su išsivysčiusia visuomene, monumentalia [[architektūra]] ir dideliais [[Miestas|miestais]].
== Literatūra apie indėnus ==
Užkariautojai nuolat naikino rašytinę literatūrą. Tai darė [[actekai]], [[inkai]], [[ispanija|ispanai]], [[anglija|anglai]], [[prancūzija|prancūzai]] ir [[amerikiečiai]]. Todėl išliko labai mažai šaltinių, kas labai apsunkina indėnų tautų tyrinėjimus.
Apie indėnus (ypač [[Mezoamerika|Mezoamerikos]], [[Senovės Peru]]), jų [[istorija|istoriją]], kultūrą, tradicijas ir papročius rašė ispaniškai kalbėję kronikininkai: Inka Garsilaso de la Vega (XVI a., „Inkų valstybės istorija“), Fernandas de Alva Ištlilšočitlis (XVI a., „Čičimekų istorija“), Bernalis Diasas de Kastiljo (XVI a., „Teisingas pasakojimas apie naujosios Ispanijos užkariavimą“), pranciškonų vienuolis Bernardinas de Saagunas (XVI a., „Pranešimas apie padėtį Jukatane“), ispanų [[jėzuitai|jėzuitas]] Diagas de Landa ir kt.
eilutė 23 ⟶ 24:
Remdamiesi [[antropologija|antropologiniais]] ir [[genetika|genetiniais]] duomenimis dauguma mokslininkų mano, kad indėnai į Ameriką atvyko keliomis bangomis.
Seniausi tikri archeologiniai radiniai yra rasti [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]] ir datuojami
Kita teorija, pagrįsta radiniais [[JAV]] upėse (kaukolės ir [[kaulas]]), teigia, kad pirmieji žmonės į Š. Amerikos žemyną pateko ne prieš
Manoma, kad vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] gyvenvietės Š. Amerikos žemyne nėra pačios ankstyviausios. Greičiausiai prieš 12 000 metų pasibaigęs paskutinis [[ledynmetis]] nušlavė senąsias pirmykščių Š. Amerikos žmonių stovyklavietes. Kai kurių mokslininkų teigimu, [[Andai|Anduose]] rastos stovyklavietės datuojamos net 230 000 metų.
eilutė 34 ⟶ 35:
* Perėjimas sausumos tiltu (dabartinio Beringo sąsiaurio vietoje) galėjo vykti ankstesnio ledynmečio metu, t. y. maždaug prieš 100 000 metų. Šią teoriją paremtų ir [[archeologija|archeologijos]] duomenys. Beringo sąsiaurio „tiltas“ egzistavo prieš 100 000 metų ir buvo daug platesnis.
* Radikalesnė teorija – prieš migrantus iš Sibiro, anksčiau galėjo atvykti migrantai iš [[Polinezija|Polinezijos]], jie galėjo atplaukti laiveliais arba pereiti sausumos tiltu. Šios teorijos šalininkai įrodinėja, kad seniausių žmonių liekanos Pietų Amerikoje ir Žemutinėje [[kalifornija|Kalifornijoje]] turi daug nesibirietiškų požymių, jos panašesnės į [[Australija|Australijos]] aborigenų ir Andamanų salų indo-negridų. Vėliau šie hipotetiniai [[aborigenai]] buvę išstumti atvykėlių iš Sibiro, tačiau galėję tapti, pvz., [[Ugnies žemė]]s indėnų (labai besiskiriančių nuo kitų) protėviais.
* Dar viena teorija teigia, kad gyventojai į Ameriką galėjo patekti ir iš Europos. Šios teorijos šalininkai taip pat randa didelių panašumų tarp Kloviso
Manoma, kad iš [[Sibiras|Sibiro]] į [[Amerika|Ameriką]] galėjusios būti bent 3 migracijos bangos: pirmoji banga atvyko į Ameriką, dar apgyvendintą didelių [[Pleistocenas|Pleistoceno]] žinduolių (įskaitant [[mamutas|mamutus]]). [[
Antroji banga – [[Na-Dene tautos|Na-Dene]] tautos. Jos gyveno Aliaskoje ir vakarų [[Kanada|Kanadoje]], bet kai kurios gentys persikėlė į pietus, į dabartinių JAV šiaurės vakarus ir pietvakarius. Šie žmonės tapo [[Dene]] (atabaskų), [[apačai|apačų]] ir [[navahai|navahų]] protėviais. Jų giminystė su kinų-tibetiečių kalbų šeimos tautomis įrodyta neginčijamai. Trečiąją bangą sudarė [[Eskimai|eskimų]] ir [[Aleutai|aleutų]] protėviai. Jie tikriausiai atvyko [[Jūra (geografija)|jūra]] per Beringo sąsiaurį jau tuo metu, kai sausumos tiltas buvo išnykęs. Archeologų įsitikinimu, būtent aleutų ir eskimų migracijos liekanos dabar ir yra randamos [[Šiaurės Amerika|Š. Amerikoje]].
eilutė 49 ⟶ 50:
Indėnų raida buvo labai įvairi ir nevienalytė. Tam įtakos turėjo gamtinės ir istorinės sąlygos. Dalis genčių iki dabar išlaikė pirmykštės bendruomenės požymius ([[Amazonė (upė)|Amazonės]] baseinas). Dar XX a. pr. Š. Amerikos indėnai gyveno akmens amžiaus karinės [[demokratija|demokratijos]] būsenoje, kai kuriose gentyse išliko matriarchato požymiai ([[irokėzai]], [[pauniai]]). Susikūrė centralizuotos valstybės ([[majai]], [[inkai]], [[actekai]]). Egzistavo genčių sąjungos ([[dakotai]], [[irokėzai]], [[pauhatanai]], [[čerokiai]], [[krikai]]) ir miestai-valstybės ([[olmekai]]).
Nors dauguma indėnų genčių iki pat Kolumbo atvykimo gyveno klajokliškai arba pusiau klajokliškai, tačiau kai kuriose vietose, pvz., [[Misisipė]]s slėnyje, [[Meksika|Meksikoje]], [[Andai|Anduose]] jie sukūrė išsivysčiusias [[civilizacija]]s su monumentalia architektūra, miestais ir visuomenės organizacija. Šias kultūras
Išskiriami 4 etnografiniai-geografiniai Amerikos rajonai: [[Šiaurės Amerika]], [[Mezoamerika]] ([[Jukatano pusiasalis|Jukatano pus.]], [[Meksika]], [[Gvatemala]], [[Belizas]], [[Salvadoras]], [[Hondūras]], [[Nikaragva]]),
=== Šiaurės Amerikos indėnai ===
eilutė 101 ⟶ 102:
=== Pietų Amerikos indėnai ===
{{main|Pietų Amerikos indėnai}}
Pietų Amerika, atmetus Andų sritį, yra didžiulė teritorija, kurią savo ruožtu sudaro daug skirtingų regionų
==== Gentys ====
Pietų Amerikoje gyvena daugiau kaip 1100 kalbų ir tarmių, sudarančių apie 100 kalbų šeimų ir grupių. Kalbinės šeimos: tupių-[[guaraniai|guaranių]], [[karibai|karibų]]-lakandonų, [[že]]-panų, miskitų-matagalpų ir kt.
eilutė 107 ⟶ 109:
Pietų Amerikos indėnai buvo vieni primityviausių. Čia buvo paplitę pirmykščiai, dar išlikę nuo [[Akmens amžius|akmens]] amžiaus, tikėjimai.
==
{{main|Amerikos kolonizacija}}
[[Vaizdas:Christopher Columbus3.jpg|thumb|left|200|Kristupas Kolumbas pirmą kartą išsilaipina [[Amerika|Amerikoje]]. D. Pueblos paveikslas, 1892 m.]]
Po [[1492]] m., kai [[Kristupas Kolumbas]] europiečiams atrado Ameriką, indėnų gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Nuo [[XV amžius|XV amžiaus]] pabaigos iki [[XIX amžius|XIX amžiaus]] indėnų skaičius dėl ligų, karų su europiečiais ir pavergimo sumažėjo keliasdešimt kartų. Vien majų buvo išnaikinta apie 5 mln. Pvz., pirmoji Kolumbo sutikta indėnų gentis, [[Haitis|Haičio]] salos karibai (tainai) buvo paversti vergais. [[1550]] m. iš 250 000 jų tebuvo likę tik 500, jie galutinai išmirė iki [[1650]] m.▼
▲Po [[1492]] m., kai [[Kristupas Kolumbas]]
Europiečiai į Amerikos žemyną atsivežė arklių. Keletas gyvūnų pabėgo ir pradėjo sėkmingai veistis laisvėje. Arklių atsiradimas pakeitė indėnų kultūrą [[Didžiosios lygumos|Didžiųjų lygumų]] prerijose – dalis genčių, naudojusių arklius transportui, smarkiai išplėtė savo gyvenamas teritorijas, atsivėrė platesnių prekybinių kontaktų ir efektyvesnės medžioklės galimybės.▼
▲Europiečiai į Amerikos žemyną atsivežė arklių. Keletas gyvūnų pabėgo ir pradėjo sėkmingai veistis laisvėje. Arklių atsiradimas pakeitė indėnų kultūrą [[Didžiosios lygumos|Didžiųjų lygumų]] prerijose – dalis genčių, naudojusių arklius transportui, smarkiai išplėtė savo gyvenamas teritorijas, atsivėrė platesnių prekybinių kontaktų ir
Tikslus gyventojų skaičius žemyne europiečių atvykimo metu nežinomas. Žinomi tik negausūs duomenys iš kai kurių teritorijų, juos [[ekstrapoliacija|ekstrapoliuojant]] ir gaunamas bendro gyventojų skaičiaus įvertinimas. Manoma, kad jis galėjų būti nuo 8,4 mln. iki 112,5 mln. žmonių. Indėnų nykimas truko iki [[XX amžius|XX amžiaus]] pradžios, dabar jis vėl didėja. Daugiausiai indėnų žuvo nuo ligų, karų, ir negailestingo išnaudojimo.▼
▲Tikslus gyventojų skaičius žemyne europiečių atvykimo metu nežinomas. Žinomi tik negausūs duomenys iš kai kurių teritorijų, juos [[ekstrapoliacija|ekstrapoliuojant]] ir gaunamas bendro gyventojų skaičiaus įvertinimas. Manoma, kad jis
Daugiausiai indėnų žuvo nuo europiečių ginklų ir atneštų ligų, kurioms indėnai visiškai neturėjo [[imunitetas|imuniteto]]. [[Epidemija|Epidemijos]] paprastai kildavo iškart po pirmojo kontakto su europiečiais, paprastai ligos tarp indėnų plisdavo labai greitai, ir, kai europiečiai giliau prasiskverbdavo į teritoriją, ją jau rasdavo nuniokotą epidemijos. Ligų poveikis buvo nevienodas – mažos ir salų bendruomenės beveik visiškai išnyko, pvz., [[aravakai]] ir [[karibai]] Karibų jūros salose arba [[Beotukai]] [[Niufaundlendas|Niufaundlende]]. Tankiai apgyvendintose [[Mezoamerika|mezoamerikos]] srityse ligos plito labai greitai, o rečiau apgyvendintose srityse – lėčiau. Žmonės, apimti panikos, bėgdavo iš [[epidemija|epidemijos]] apimtų vietų, taip dar labiau platindami ligą.▼
▲Daugiausiai indėnų žuvo nuo europiečių ginklų ir atneštų ligų, kurioms indėnai visiškai neturėjo [[imunitetas|imuniteto]]. [[Epidemija|Epidemijos]] paprastai kildavo iškart po pirmojo
Labiausiai žudančia liga tapo juodieji [[raupai]] (kai kuriose vietose nuo jų išmirdavo iki 90 % gyventojų, o kartais ištisi regionai). Kitos indėnams mirtinos ligos buvo [[tymai]], [[gripas]], [[dėmėtoji šiltinė]], buboninis [[maras]], [[kiaulytė]], [[geltonoji karštligė]] ir [[kokliušas]]. Netgi tokia europiečiams nesunki liga kaip [[vėjauraupiai]] dažnai būdavo mirtina indėnams. Iš Amerikos europiečiai neatvežė nė vienos ligos – mokslininkai paneigė nuomonę, kad sifilis buvo „amerikoniška liga“.▼
▲Labiausiai žudančia liga tapo juodieji [[raupai]] (kai kuriose vietose nuo jų išmirdavo iki 90 % gyventojų, o kartais ištisi regionai). Kitos indėnams mirtinos ligos buvo [[tymai]], [[gripas]], [[dėmėtoji šiltinė]], buboninis [[maras]], [[kiaulytė]], [[geltonoji karštligė]] ir [[kokliušas]]. Netgi tokia europiečiams nesunki liga kaip [[vėjauraupiai]] dažnai būdavo mirtina indėnams. Iš Amerikos europiečiai neatvežė nė vienos ligos – mokslininkai paneigė nuomonę, kad [[sifilis]] buvo „amerikoniška liga“.
Įrodyta, kad sifiliu, gonorėja ir kitomis lytinėmis ligomis senajame pasaulyje sirgo dar bronzos amžiuje.
Nėra įrodymų, kad ispanai būtų mėginę sąmoningai užkrėsti indėnus ligomis. Priešingai, [[Ispanija|Ispanijos]] valdžia reiškė susirūpinimą dėl masinio indėnų mirimo (nes taip buvo netenkama darbo jėgos kolonijose). Tačiau XX a. indėnai įrodė daugybę atvejų, kuomet britai ir
Kita svarbi indėnų nykimo priežastis – [[karas]]. Nors karai vykdavo ir ikikolumbinėje Amerikoje, tačiau atėjus europiečiams (atsinešusiems šaunamuosius ginklus ir plieninius ginklus) karai reikalaudavo daugiau aukų. Indėnų pralaimėjimams karuose prieš europiečius turėjo įtaką ir europiečių požiūris į karą (ne ritualinis, o labiau orientuotas į galutinę pergalę, priešus sunaikinant masiškai). Indėnų karuose svarbu buvo ne nužudyti priešą, bet
Trečia svarbi indėnų žūties priežastis – išnaudojimas. Ispanų [[konkistadorai]], pirmieji Amerikos kolonistai, pasidalydavo tarpusavyje užgrobtas žemes ir valdydavo kaip feodalai, o indėnų padėtis buvo panaši į vergų (siunčiamų į kasyklas) arba baudžiauninkų (dirbusių žemę). Dalis pačių ispanų priešinosi [[enkomjenda|enkomjendos]] sistemai (tarp jų – [[Dominikonai|dominikonų]] vienuolis Bartolomėjus de Las Kasas (Bartolomé de Las Casas), aprašęs ispanų žiaurumus užkariautose teritorijos). [[1542]] m. buvo įvesti [[Naujieji įstatymai]], turėję pagerinti indėnų padėtį (pvz., buvo uždrausta indėnų vergija). Tačiau žiaurumai vyko ir vėliau.
Galiausiai
Įrodyta, kad Amerikos kolonizacija buvo indėnų [[genocidas|genocidu]]. Pvz., istorikas David Stannard teigia, kad kolonizacijos metu žuvo 100 mln. indėnų (tačiau čia įskaičiuotos ir mirtys nuo ligų) ir laiko tai didžiausiu genocidu žmonijos istorijoje. Kiti, pvz., politologas R. J. Rummel, teigia, kad tiesiogiai nužudyta buvo nuo 2 iki 15 mln. indėnų. Dauguma tyrinėtojų sutinka, kad kolonizacijos istorijoje buvo genocido (t. y. nusikaltimo, kuriuo siekiama visiškai sunaikinti tautinę, rasinę ar religinę grupę) atvejų (pvz., [[Pekvotų karas]] arba XIX a. 7 dešimtmečio kampanijos prieš [[Kalifornija|Kalifornijos]] indėnus).
== Taip pat skaitykite ==
* [[
* [[Lokio upės skerdynės]]
== Nuorodos ==
* [http://www.spauda.lt/mitai/america/crnative.htm Šiaurės Amerikos indėnų kosmologiniai (pasaulio sutvėrimo) mitai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050824192402/http://www.spauda.lt/mitai/america/crnative.htm |date=2005-08-24 }}
{{Commons|Native Americans|no=T}}
eilutė 143 ⟶ 145:
[[Kategorija:Amerikos tautos]]
|