Pereiti prie turinio

Laivo įgula

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Čilės laivo „Esmeralda“ įgula

Laivo įgula – laivo personalas. Įgulai vadovauja laivo kapitonas.

Laivo įgulos skirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laivo įgula – hierarchinė struktūra, skirstoma į denio ir jėgainės (mašinų skyriaus) tarnybas, o keleiviniuose laivuose dar gali būti keleivinė taryba, saugos tarnyba.[1]

Kiti įgulos nariai į tarnybas paskiriami pagal tarnybines pareigas.

Laivo įgulos narių pareigos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Visi įgulos nariai laive privalo laikytis darbo saugos, priešgaisrinės saugos, pasienio, muitinės, sanitarinių, uosto taisyklių.
  • Visus laivo įrengimus, technines priemones, laivo patalpas valdyti pagal savo kvalifikacinį laipsnį priskirtame darbo bare.
  • Tvarkyti darbo baro dokumentaciją, užtikrinti darbo baro įrengimų stabilų veikimą, įvykus avarijai prisiimti atsakomybę bei pranešti apie tai vyresniajam karininkui.
  • Turintis žinioje savo darbo barą įgulos narys turi užtikrinti saugią jo eksploataciją, reikiamu metu arba vyresniajam karininkui pareikalavus pateikti darbo baro įrengimų, darbo istorijos dokumentus.
  • Palikti darbo barą tik darbo grafike numatytu atveju, vyresniojo karininko paliepimu ar su jo žinia.
  • Palikti laivą tik kapitono nurodymu ar su jo žinia, nesukeliant papildomų rūpesčių, užtikrinant paliekamo baro stabilų darbą. Grįžti į laivą likus vienai valandai iki išplaukimo.
  • Kiekvienas įgulos narys privalo žinoti savo pareigas įvykus laivo avarijai bei būti visiškai pasiruošęs veiksmams pagal laivo pavojų tvarkaraštį.
  • Laivo vadovaujantys asmenys (karininkai) privalo pažinoti sau pavaldžius įgulos narius, žinoti jų pareigas, kvalifikacijos lygį.
  • Vadovaujantys laivo asmenys privalo užtikrinti tinkamą pavaldinių darbą bei jų poilsį, darbo instrukcijų vykdymą, saugos priemones, įrengimų stabilų veikimą bei prisiimti visą atsakomybę už pavaldžių įgulos narių veiksmus.
  1. Jūrinė technologija. II dalis. Jūrinė technologija (PDF). p. 14.