Pereiti prie turinio

Marutai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marutai siejami su vėju, audromis

Marutai (skr. मरुतः = IAST: Marutaḥ) – vedinės dievybės, dažniausiai Indros palydovai, tačiau dažnai siejami ir su Rudra. Rigvedoje aprašomi kaip nuožmūs, galingi, gaivališki, niokojantys, staugiantys kaip liūtai, ginkluoti žaibais, plieniniais dantimis, karietose traukiami žirgų. Marutų skaičius vietomis įvardijamas 27, kitur šešiasdešimt, ar trisyk šešiasdešimt. Taip pat laikomi Rudros sūnumis (Rudrais), somos gerėjais.[1]

Marutų vaizdinys kilęs iš audros vaizdinio, Žoržas Diumezilis juos lygina su panašiais indoeuropietiškais vaizdiniais kaip Laukinė medžioklė (Wilde Jagd) ar einherijai.

Marutų pavadinimas, spėjama, gali reikšti „švytintys, šviesos pliūpsniai“ (plg. sanskr. मरीचि marīci – „tvyksnis“, sen. gr. μαρμαίρω marmairo „žibesys, švysnis“)[2].

  1. Maruts.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 135
  2. [1] Archyvuota kopija 2018-10-06 iš Wayback Machine projekto.