„There are only two gods worth worshipping. Chance and electricity.“
Prasideda pasakojimas pagrindiniam veikėjui Almeidai „nubudus“ pomirtinio gyvenimo„There are only two gods worth worshipping. Chance and electricity.“
Prasideda pasakojimas pagrindiniam veikėjui Almeidai „nubudus“ pomirtinio gyvenimo prieangyje. Pasirodo, mirus neaplanko nušvitimas, kad gyvenimas buvo ne taip jau ir svarbus dalykas, jo trauka vis dar didžiulė, labai jau rūpi Almedai kas ir kodėl jį nužudė, ką dar galima nuveikti/(pa)keisti, kam ką (pa)šnibždėti...Taip prasideda jo 7 dienų (7 mėnulių) kelionė per praeities įvykius, per Šri Lankos tragišką istorinį laikotarpį nuo 1980-ųjų iki 2009-ųjų, kuomet vyko kovos tarp tamilų mažumos ir singalų. Liečiama čia ir homoseksualaus žmogaus padėtis Šri Lankoje, jaučiau skepsio religijos atžvilgiu.
Kad ir kaip įdomu buvo skaityti apie Šri Lanką, bet labiausiai mane žavėjo autoriaus pomirtinio gyvenimo vizija - kur neapseinama be biurokratijos, kur knibžda išraiškingų charaktarių dvasios ir šmėklos, kur galima „pasistengus“ užmegzti ryšį su gyvaisiais...ir net DAR turi galimybę rinktis judėti link Šviesos ar nerti į samsarą vėl.
Labai stipriai jaučiau Salmon Rushdie „Quichotte“ atmosferą. Panašus šmaikštus humoras, subtili ironija.
Šis romanas 2022-iais laimėjo Bookerį. Ir šįkart apseisiu be purkštavimų, nes labai pritariu komisijai. Tikiuosi, greit bus išversta į lietuvių kalbą. Gal jau ir verčiama net. Labai rekomenduoju.
FIRST MOON Father, forgive them, for I will never. -Richard de Zoysa 'Good Friday 1975'
SECOND MOON Everything happens to everybody sooner or later if there is time enough -George Bernard Shaw
THIRD MOON You forget what you want to remember and you remember what you want to forger. -Cormac McCarthy, "The Road"
FOURTH MOON 'I'm an angel. I kill firstborns while their mamas watch. I turn cities to salt. I even, when I feel like it, rip the souls from little girls, and from now till kingdom come, the only thing you can count on in your entire existence is never understanding why.' -Greg Widen, "The Prophecy"
FIFTH MOON Call unto Me, and I will answer thee, and show thee great and mighty things, which thou knowest not. -Jeremiah 33:3
SIXTH MOON We are what we pretend to be, so we must be careful about what we pretend to be. -Kurt Vonnegut, "Mother Night"
SEVENTH MOOM 'God's gift,' the warden said, 'His violence... God loves violence. You understand that, don't you?... Why else would there be so much of it? It's in us. It comes out of us. It is what we do more naturally than we breathe. There is no moral order at all. There is only this - can my violence conquer yours?' -Dennis Lehane, "Shutter Island"
THE LIGHT 'The bees knew it first. Then the ice. Then the trees. Then all the world's mothers.' -Tess Clare via Twitter
3.5* I am writing this account, in another man's book, by candlelight, inside the belly of a fish. I have been eaten. I have been eaten, yet I am livin3.5* I am writing this account, in another man's book, by candlelight, inside the belly of a fish. I have been eaten. I have been eaten, yet I am living still. [image]
Carlo Collodi Pinocchio (Pinokio) tėvas Geppetto (Džiuzepe), kaip koks Jona sėdi pilve prarytas didelės žuvies. Sėdi ir mąsto apie tėvyste. Apie savo, kaip kūrėjo viltis ir nusivylimus. [image] Šis keistas nedidukas romanas - apie tėvų-vaikų santykius, kūrybą.
Rekomrnduoju tik spausdintinę knygą, NE audio variantą. Nes labai jau fainai iliustruota. O audio įgarsinta, kad ir paties autoriaus, bet tikrai per daug artistiškai. Labai nervino šnabždesiai netikėtai pereinantys į parėkavimus ir kiti "gėriai"... Beje, autorius rašo ir pjeses teatrams, tame tarpe ir Vilniaus Mažajam teatrui (The Pickwick Papers, 2001, a free adaptation of the novel by Charles Dickens for the Small State Theatre of Lithuania, 2005.) Lietuviškai yra išleistas jo kitas romanas "Alva ir Irva" (2007)...more
Šią knygą galima skaityti įvairiai: kaip alegoriją, kaip paprastą pasakojimą apie gyvūnų-žmonių-gamtos ryšį, apie Indijoje klęstinčią biurokratiją ir Šią knygą galima skaityti įvairiai: kaip alegoriją, kaip paprastą pasakojimą apie gyvūnų-žmonių-gamtos ryšį, apie Indijoje klęstinčią biurokratiją ir korupciją, apie skurdžią pietų Indijos kaimiečių kasdienybę, jų išmintį ir kvailumą, brutalų (ne)išgyvenimą...arba, miksuojant pirmus du būdus, kaip magiškojo realizmo romaną.
[image] Autorius, skirtingai nuo daugelio populiarių ir žinomų pasaulyje Indijos rašytojų, rašo ne anglų kalba, bet gimtąja tamilų. O ir gyvena mažame agrikultūriniame miestelyje Indijos pietinėje Tamil Nadu valstijoje. Po jo kontroversiškojo romano "One Part Woman" (2013), Perumal Murugan Indijoje buvo persekiojamas, knyga deginama. Galiausiai, po teismo autorius pareiškė savo FB puslapyje, kad “Perumal Murugan, the writer is dead.” Tačiau jis toliau kūrė poeziją, kuri, anot rašytojo, ir padėjo jam išgyventi šį sunkų persekiojimo periodą. Ir štai po penkerių metų pasirodė naujas romanas-pasaka "The Story of a Goat'' ("Poonachi").
Knygos siužetas paprastas - dviems neturtingiems senukams, laikantiems kelias ožkas, keistas nepažįstamasis padovanoja silpnutę naujagymę ožkytę, kurią jie pavadina Poonachi. Beje, Indijoje šis romanas išleistas būtent tokiu pavadinimu. Niekas netiki, kad ši vargšiukė išgyvens. Taip prasideda ši liūdna, skausminga, išmintinga ir labai gražiai ožkos pasakojama istorija apie mus.
"People keep destroying everything and shoving every last bit into their mou؛ths. How then can anything or anyone survive here apart from human beings? In the end, can even people survive for very long?"
[...] "It's just, families are strange things, aren't they? You have this couple: one man, one woman. A male and a f4,5*
Savotiška samsaros alegorija.
[...] "It's just, families are strange things, aren't they? You have this couple: one man, one woman. A male and a female, if you will. They mate, and why? To leave children behind. And what are the children supposed to do? Turn around and do the whole thing over again?"[...]
Keista, 90-ties puslapių knygutė, laimėjusi Akutagavos prizą. Labai puikiai sukurta atmosfera. Anotacija neapgavo, tikrai jautėsi lyg David Lynch būtų prikišęs nagus. Na, dar ir tos mielos aliuzijos į Lewis Carroll Alisą, Kobo Abe Moteris smėlynuose, gal ir dar į ką nors, ko aš nežinau.
[image]
Asa su vyru persikelia gyventi į priemestį, šalia vyro tėvų. Vieną dieną, sekdama keistą gyvį, ji išsuka iš kelio upės link ir įsmunka į duobę kuri savo dydžiu yra lyg sukurta specialiai jai......more
Pasirodo, kiek mažai žinau apie Ukrainą, ne tik apie šios šalies nepaprastą istoriją, bet ir apie spalvingą jos kultūrą, folklorą, mitologiją.
PragulėPasirodo, kiek mažai žinau apie Ukrainą, ne tik apie šios šalies nepaprastą istoriją, bet ir apie spalvingą jos kultūrą, folklorą, mitologiją.
Pragulėjo ši knyga mano e-book bibliotekos norų sąraše porą metų. Jau buvau ir primiršusi ją. Prisiminiau autorių tik prasidėjus karui. Gal ir gerai, jog tuomet nepuoliau jo skaityti. Manau, dabar šį romaną suskaičiau godžiau ir supratau giliau (tikiuosi).
Taras Prokhasko (Тарас Прохасько, 1968- ) vadinamas Ukrainos Gabriel Garcia Marquezu. Romanas parašytas tikrai magiškojo realizmo stiliumi, bet jis čia kažkoks kitoks – gal ukrainietiškas, o gal Prokhaskiškas. Anotacija sako, jog tai filisofinė pasakėčia – gyvenimo apmąstymai. [image] Autorius studijavo biologiją Lvovo Universitete (botanikos specializacija), tad nestebina visokiausių žolelių ir jų galių aprašymai. Vėliau autorius dirbo įvairiausius darbus, kol draugo paskatintas apie trisdešimtuosius savo gyvenimo metus (1990-jų pradžioje) išdrįso išleisti savo pirmąją knygą – apsakymų rinkinį.
Romanas „NeprOsti“ išėjo 2002-iais, yra nuprktos teisės ekranizacijai. Ir jei ne karas, greičiausiai, šis projektas jau būtų ir pradėtas įgyvendinti.
Pasakojimo veiksmas vyksta tarp 1913-jų – 1951-jų metų. Parašytas jis lyg dienoraščio/atsiminimų forma. Pastraipos ar sakiniai sunumeruoti, aprašomos nuotraukos, daug man nežinomų simbolių, metaforų, tad iš pradžių buvo sunkoka įsijausti į patį pasakojimą ir susigaudyti jame. Tai viena iš tų knygų, kur tradicinio siužeto nereikėtų tikėtis. Svarbiausia čia – nepaprasta Ukrainos Galicijos istorija, Hutsulų mitologija. Ir kaip autorius išradingai savo meilę šiai kultūrai sugebėjo pavertsti literatūra.
NepAprastieji (NeprOsti) tai žemės dievai. Dar vadinami žyniais/ėmis, raganiais/ėmis, kuriuos Hutsulai vadino Nepaprastaisiais, žmonėmis, turinčiais daugiau žinių apie Žemę ir galinčiais pasinaudoti tomis žiniomis keičiant pasaulį. Mistikos čia netrūksta. Aš nesu jos didelė gerbėja, tačiau šiame romane ji labai natūraliai įsikomponuoja į pasakojimą.
Kontraversija. Kad ir sakiau, jog siužetas šiame paskojime nėra pirmame plane, bet šioks toks jo kontūras yra matomas. Ir, beje, būtent jis labai daugeliui ir užkliuva. Pasakojimo sentre – incestas. Sebastianas ir trys jo Anos – žmona, duktė-žmona ir anūkė-žmona. Skaitydama romaną pastoviai galvojau – tai kaip čia dabar suprasti, kodėl autorius renkasi tokį kontraversišką istorijos pasakojimo būdą? Ir nieko kito negalėjau sugalvoti – tik, kad tai -pasakojimas apie meilę. Kad tas incestas simbolizuoja einančią iš kartos į kartą meilę Ukrainai/Karpatams/Tėvynei/Gimtinei. Turiu omeny – tuokiesi ir prižadi amžiną meilę gimtajam kraštui. Lyg ir nieko gražesnio (prozoje) nesu skaičiusi apie tai. O dar tas švelnus autoriaus humoras.
Ir kažkaip aktualiai dabar skamba, kuomet pagrindinis veikėjas gailisi, jog neišmokino savo Anos, išėjusios į karą (1914) svarbiausios snaiperiškos taisyklės kovojant mieste: pirmiausia – balkonai. Labai patiko antrosios Anos sapnų ir Sebastiano kuriamų trumpų filmukų garsių paveikslų motyvais (sukuriama minutinė paveikslo priešistorė) jungtys. [image] Hieronymus Bosch Triptych of the Temptation of Saint Anthony, 1506
Štai šis Boscho paveikslas minimas pasakojime, man, labai tinka ir šiam romanui. Daug čia visko, labai daug. Ir suvesti galus, iššifruoti viską man nepavyko. Tad, tikiuosi surasiu laiko skaityti jį dar kartą. Versti į lietuvių kalbą tai labai reikėtų. Prisegu nuorodą, kur galima paskaityti angliška šios knygos pirmos dalies variantą. http://sites.utoronto.ca/elul/Ukr_Lit...
[image] Man atrodo, labai vykęs mano ebook varianto viršelis (negaliu nepasidalinti). Paimta sena hutsulų moters fotografija ir padengta nėriniais. Man vat taip ir jautėsi, lyg pasakojimas būtų neriamas kiauraraščiu pro kurį prasišviečia ta autoriaus aprašoma sunkiai įžiūrima kita/ kitokia realybė... [image]
Be šio filosofinio romano į knygą įeina ir autobiografiniai apsakymai/esė. Jie labai įdomūs, bet tai jau visai kitas žanras ir kitos istorijos. Kai kuriuose jau jaučiasi ir karo Ukrainoje neišvengiamybė. Labai rekomenduoju....more
We are not the first people to have destroyed ourselves; with a city where all devices of felicity were present. -"Manifest of Desolation" by Bahram BWe are not the first people to have destroyed ourselves; with a city where all devices of felicity were present. -"Manifest of Desolation" by Bahram Beizai [image] Shokoofeh Azar - Irano rašytoja, 2011-ais, kaip politinė pabėgelė buvo priimta Australijoje. Tai pirmasis autorės romanas išverstas į anglų kalbą. Parašytas jis Farsi kalba ir išleistas 2017-ais metais. Knyga - apie žmogaus/ šeimos/ bendruomenės/ tautos/valstybės tragediją įspūdingai papasakota per fantastišką magiškąjį realizmą. Veiksmas vyksta Irane tuoj pat po 1979- jų metų Islamo revoliucijos ir trunka daugiu nei porą dešimtmečių. Pasakojimo centre - teheranieciu šeima, bandanti išgyventi tiek fiziškai, tiek intelektualiai, tiek dvasiškai tame porevoliuciniame chaose ir "tvarkoje". Pasakoja tą nepaprastai stiprią ir sukrečiančią istoriją trylikametės žuvusios mergaitės Bahar dvasia. "There are a lot of good things about dying. You are suddenly light and free and no longer afraid of death, sickness, judgement or religion; you don't have to grow up fated to replicate the lives of others. You are no longer forced to study nor tested on the principles of religion or what invalidates prayer. But for the most important advantage of death is knowing something when I want to know it. Kon fayakon* (Be! And it is. What God says of creation in the Quran 2:117) Piece of cake. If I want to be somewhere, I am, just like that. I realized all this the day I died, February 9, 1978."[...] 57 psl. Azar kalba apie nepaprastą vaizduotes jėgą prieš brutalumą ir nebepakeliamybę, kai nebėra jokios vilties... "It's life's failure and its deficiencies that make someone a daydreamer. I don't understand why prophets and philosophers didn't see the significance in that. I think imagination is at the heart of reality, or at least, is the immediate definition and interpretation of reality, or at least, is the immediate meaning and interpretation of life. [...] I mean, when life is so deficient and mundane, why shouldn't imagination supplement reality to liven it up?”
...ir kaip nuostabiai organiškai autorė supina persų mitologiją, religiją (Zoroastrizmą), pasakas...ir realybę. Dvasios, džinai, undinės, žmonės ir kiti (ne)gyviai liečiasi, veikia vieni kitus...Ir net Ch. Bukowski citata "Find what you love and let it kill you" - taip netikėtai atranda čia savo vietą...Nesinori pasakoti kas ir kaip čia vyksta....nes ne tokia ši knyga...svarbiau - ką tu jauti, galvoji ją skaitydama(-as)... [image]
"So, the thing on which I lived is called Planet Earth, and it's round, and according to you, all of those countries and tribal lands exist, and seven billion people live on this ball, and I don't even know how many that is. I just know it means very many. [...] Well, if there are all these people alive, think of all the dead people and wandering ghosts who also live on this ball. If every one of these wandering ghosts wanted to avenge themselves on another ghost or person, the world would become hell". 54-55 psl. Ir pabaigai: "Their lives can be summed up in two sentences: they fell in love with each other and wanted to build a beautiful future, but instead of a happy life for themselves and their children, they saw death, confusion, and suffering, and then died". "I'm happy none of us had children.This isn't a safe world to bring children into".244 psl. Mano antroji perskaityta knyga iš šių metų (2020) Man Booker International trumpojo sąrašo. Turiu pripažinti, kad ir kaip man patiko keturios iš skaitytų penkių pernykščių Booker finalisčių, šioji - visiškai nunešė man stogą. Skaityti būtina! ...more
[image] Šiek tiek prisibijojau atsiverst šią 2019-ųjų metų Bookerio trumpojo sąrašo nominantę. Maza ką - o jei nepatiks. O aš autoriui esu neabejinga i[image] Šiek tiek prisibijojau atsiverst šią 2019-ųjų metų Bookerio trumpojo sąrašo nominantę. Maza ką - o jei nepatiks. O aš autoriui esu neabejinga ir tokie sukrėtimai manęs nevilioja. O va, pasirodė, kad be reikalo nerimavau.
Tai šiuolaikiška Cervantes'o Don Quixote versija, žėrinti rašdišku magiškuoju realizmu. Gaila, nesu skaičiusi Cervantes'o , tad, be abejo, būsiu nepagavusi visų aliuzijų į šią ispaniškąją klasikinę satyrą. Salman Rushdie Quichotte - tai mūsų laikų satyra. Žinoma, daugiausia čia kliūva Jungtinėms Valstijoms, Britanijai. Bet iš esmės - mums visiems.
Quichotte (tarti: kišot) - suvargėlis, keliaujantis vaistų prekeivis, nakvojantis moteliuose ir vakarus leidžiantis prieš TV ekraną, kur "sutinka" ir įsimyli savo Dulsineja - TV Show žvaigždę Salmą R. Motelyje apsireiškia (iš kūno ir kraujo) ir jo ilgai išsvajotas įsivaizduotas sūnus Sancho. Taip prasideda Quichotte kelionė per Amerika pas savo mylimąją...Ir jis be abejonės įsitikinęs, kad Salma R. jį taip pat pamils, nes juk Amerika - svajonių šalis, kur visi troškimai pildosi.
Romane visko žiauriai daug. Užuominų, sąsajų, temų, potemių, metaforų, veikėjų transformacijų, patys veikėjai vadinami skirtingais vardais... Pavyzdžiui, Quichotte veikia ir savo "tikruoju" vardu - Smile, dar kitur - jis tiesiog Brolis, o gal jis ir rašytojas (kuris ir rašo visą šią istoriją, slapyvardžiu Sam DuChamp). Žodžiu, nervus tai patampys mažumėlę. Smagi jungtis čia yra ir su Carlo Colledi Pinokiu- sūnus Sancho, Svirplys - prabylantis angliškai su itališku akcentu (va čia buvo audio versijos privalumas), duodantis vertingų patarimų ir šiek tiek grynųjų. Temos: realybė-iliuzija, rasizmas, emigracija, ginklų kontrolė, narkotiniai vaistai, tevų-vaikų santykiai, kaltės-atleidimo motyvas, kelias-gyvenimas... Žodžiu, nepasimesti, susigaudyti, sekti tas gijas (bent jau iš pradžių) buvo nelengva. Tuolab, kad klausiausi audio knygos. Ir prisipažįstu, kad sprendimas nelabai vykes. Nors įgarsinta ir tobulai, bet tiesiog nespėji su Rushdie. Beje, pas jį, kaip ir Olgos Tokarczuk knygoje Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus, daug žodžiu iš didžiosios raidės. Tad užsisakiau ir laukiu spausdintos knygos. Dar paskaitinėsiu. Šiaip jau, drąsiai rekomenduoju ją skaityti. Nebėra čia to rytų kvapo (jei ką tai erzino) iš pirmųjų jo romanų (man, beje, labiausiai patikusių), bet atsirado puikaus humoro, sąmojo, šių dienų aktualijų. Patiko, kad iki pat paskutinio sakinio Rushdie pasakojimas nepaliovė būti įdomus. O kas gali būti geriau?...more
4.5* Neįprastai įdomi (bet tai juk taip būdinga jap. lit.) japoniška distopija. Skamba ji labai jau šiuolaikiškai, nors Japonijoje išleista prieš 26-iu4.5* Neįprastai įdomi (bet tai juk taip būdinga jap. lit.) japoniška distopija. Skamba ji labai jau šiuolaikiškai, nors Japonijoje išleista prieš 26-ius metus. Tik pernai (2019) išversta į anglų kalbą. Greit pasirodys ir lietuviškai.
Kaži kokiuose vandenyse, mažoje saloje dingsta kaspinėliai, varpeliai, kvepalai, skrybelės, rožės, laivai, fotografijos, paukščiai, muzika...bet gyvenimas tęsiasi...žmonės keliasi, pusričiauja, veda vaikus į mokyklas, patys žingsniuoja į darbus... Beje, kai kurie saliečiai turi šiokį tokį imunitetą šiai kolektyvinei demencijai. Tačiau jais greit ''pasirūpina'' Atminties policija.
Kas man labai patiko šiame alegoriškame pasakojime, tai, kad autorė visus tuos objektus pradangina ne kokiu tai mistiniu būdu, o priverčia pačius salos piliečius prapuldyti visa tai. Sulaužyti, išardyti, nužudyti, sudeginti...
Pati naratorė, rašytoja, pakenčiamai (iš)gyvena tokiomis sąlygomis pati ir dar padeda draugui senukui bei slepiamam pas save knygų leidėjui (čia mažytis lašelis romantikos)... iki kol nedingsta knygos, o galiausiai pradeda dingti kūno dalys.
Ši, iš pirmo žvilgnio siureali, istorija apie mus, mūsų atmintį, apie tai ką mes jau pamiršom, pamirštam DABAR ir neabejotinai pamiršim ryt...kaip visa tai atrodo normalu... sulėtinus greitį, ištempus jį per kartas. Ne taip kaip knygoje - tai vyksta greitėjančiu tempu. Distopija - juk visada didžiulė dalis realybės ir šiek tiek hiperbolizuotų detalių mišinys. Mano galva.
Be abejo, kaip visada, gera knyga yra daugiasluoksnė. Tačiau man norisi išskirti tai, kas istorijose kabina mane. Jus kabins gal visai kiti dalykai. Stipri knyga ir tikrai verta dėmesio. Be abejo, labai jau japoniška. Ne murakamiška, greičiau - kobeabiška.
Jolanta (knygupė)
>
Books:
magical-realism
(32)
Loading...
