Pereiti prie turinio

Eduardas III

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eduardas III
Eduardas III
Plantagenetai
Gimė 1312 m. lapkričio 13 d.
Vindzoro pilis
Mirė 1377 m. birželio 21 d. (64 metai)
Šyne, dabar Ričmondas
Palaidotas (-a) Vestminsterio abatijoje, Londone
Tėvas Eduardas II
Motina Izabelė Prancūzė
Sutuoktinis (-ė) Filipa Genegau
Vaikai Eduardas,
Viljamas Chartvilas,
Laionelia,
Džonas,
Edmundas,
Viljamas Vindzoras,
Tomas,
Izabelė,
Joana,
Blanka,
Marija,
Margaret
Anglijos karalius
Valdė 1327 m. sausio 25 d. - 1377 m. birželio 21 d. (50 metų)
Karūnavimas 1327 m.
Pirmtakas Eduardas II
Įpėdinis Ričardas II
Vikiteka Eduardas III

Eduardas III (1312 m. lapkričio 13 d. Vindzoro pilyje – 1377 m. birželio 21 d. Šyne, dabar Ričmondas) – Anglijos karalius.

Karūnuotas 1327 m. nuvertus jo tėvą. Tačiau valdyti ėmė tik 1330 m., tada, kai pašalino motinos Izabelės vietininką bei favoritą Rodžerį de Mortimerą. Po Karolio IV mirties pareiškė pretenzijas į Prancūzijos sostą ir 1340 m. gavo Prancūzijos karaliaus titulą. Dėl to kilo Šimtametis karas. Jam pavyko atstatyti prarastą pagarbą monarchijai. 1360 m. sudaryta Bretinji taika; Atsisakė Prancūzijos karūnos, bet už tai gavo dalį šiaurės vakarų Prancūzijos. Tačiau dėl sunkios ekonominės padėties bei maro šios sritys buvo vėliau prarastos. Didžiulės karo išlaidos vertė nuolaidžiauti bajorijai bei parlamentui (kuris buvo padalytas į Lordų ir Bendruomenių rūmus). 1366 m. paskelbė, kad Anglija nėra popiežiaus lenas. Atsikėlus į Angliją flamandų pirkliams, paskatino juos kurti Anglijos tekstilės pramonę.[1].

  1. Ferial Kanbay – „1000 pasaulio įžymybių: enciklopedinis žinynas“ – 80 psl.
Eduardas III
Plantagenetai
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Eduardas II
Anglijos karalius

1327-1377 m.
Po to:
Ričardas II