įmiegoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įmiegoti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įmiegoti, įmiega, įmiegojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įmiegu	įmiegojau	įmiegodavau	įmiegosiu
tu	įmiegi	įmiegojai	įmiegodavai	įmiegosi
jis, ji	įmiega	įmiegojo	įmiegodavo	įmiegos
mes	įmiegame, įmiegam	įmiegojome, įmiegojom	įmiegodavome, įmiegodavom	įmiegosime, įmiegosim
jūs	įmiegate, įmiegat	įmiegojote, įmiegojot	įmiegodavote, įmiegodavot	įmiegosite, įmiegosit
jie, jos	įmiega	įmiegojo	įmiegodavo	įmiegos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įmiegočiau		įmiegotumėme, įmiegotumėm, įmiegotume
2 asm.	įmiegotumei, įmiegotum		įmiegotumėte, įmiegotumėt
3 asm.	įmiegotų		įmiegotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įmiegokime, įmiegokim
2 asm.	įmiegoki, įmiegok		įmiegokite, įmiegokit
3 asm.	teįmiega, teįmiegie		teįmiega, teįmiegie

• žr. pagr. f. įmiegoti, įmiega, įmiegojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įmiegąs, įmiegantis, įmieganti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įmiegojęs, įmiegojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įmiegodavęs, įmiegodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įmiegosiąs, įmiegosiantis, įmiegosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įmiegamas, įmiegama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įmiegotas, įmiegota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įmiegosimas, įmiegosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įmiegotinas, įmiegotina.
• taip pat žr. pdlv.: įmiegant, įmiegojus, įmiegodavus, įmiegosiant.
• taip pat žr. psdlv.: įmiegodamas, įmiegodama.
• taip pat žr. bdn.: įmiegote, įmiegotinai.
• Skiemenys: į-mie-go-ti

įmiegoti

1. mėgti, galėti daug miegoti:
   • Ir įmiegì gi tu, nieko sau!
2. įmigti:
   • Da įmiegójau į pusę naktelės, ir apdygo giružė.

Etimologija

<= į- + miegoti, miega, miegojo

Antonimai

    įmiegoti: bendrai

neįmiegoti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įmiegoti: Išvestiniai žodžiai

neįmiegoti (lt) (neig. )

įmiegojimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įmiegoti: bendrai

---

Dalyvis

įmiegoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmiegotas, mot. g. įmiegota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegotas	įmiegoti	įmiegota	įmiegotos	įmiegota	-
kilm.	įmiegoto	įmiegotų	įmiegotos	įmiegotų	-	-
naud.	įmiegotam	įmiegotiems	įmiegotai	įmiegotoms	-	-
gal.	įmiegotą	įmiegotus	įmiegotą	įmiegotas	-	-
įnag.	įmiegotu	įmiegotais	įmiegota	įmiegotomis	-	-
viet.	įmiegotame	įmiegotuose	įmiegotoje	įmiegotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegotasis	įmiegotieji	įmiegotoji	įmiegotosios	-	-
kilm.	įmiegotojo	įmiegotųjų	įmiegotosios	įmiegotųjų	-	-
naud.	įmiegotajam	įmiegotiesiems	įmiegotajai	įmiegotosioms	-	-
gal.	įmiegotąjį	įmiegotuosius	įmiegotąją	įmiegotąsias	-	-
įnag.	įmiegotuoju	įmiegotaisiais	įmiegotąja	įmiegotosiomis	-	-
viet.	įmiegotajame	įmiegotuosiuose	įmiegotojoje	įmiegotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmiegotas, mot. g. įmiegota.
• Skiemenys: į-mie-go-ti

įmiegoti

1. tas, kurį įmiegojo

Etimologija

<= įmiegoti, įmiega, įmiegojo <= į- + miegoti, miega, miegojo

---